Vadovų Magistrantūra (MM)

Sisteminis verslo vystymas (planuojamas 2026 m.)

Modulis

Tai – požiūrį keičiantis pusmetis vadovams, siekiantiems matyti toliau nei jų funkcija ir veikti plačiau nei viena organizacija. Sistemų mąstysenos įgūdžiai, gebėjimas formuluoti esminius klausimus ir tinklaveikos technikos daro šį modulį ne tik išskirtinai praktišku ir taikomu jau studijų metu, bet ir suteikia dalyviams ilgalaikį konkurencinį pranašumą darbo rinkoje.

Kristina Maikštėnienė

Modulio vadovė

Sisteminis verslo vystymas (planuojamas 2026 m.)

Modulio tikslas

Formuoti strategijas, apimančias ne tik ilgalaikį matymą, bet ir „matymą į plotį“ – praktinį gebėjimą integruoti padalinių bei partnerių sprendimus, pasitelkiant sisteminį mąstymą, verslo modelių išmanymą ir tinklaveiką.

Kam vertėtų rinktis šį modulį?

Modulis skirtas vadovams įvairiuose lygmenyse ir srityse – nuo CEO iki rinkodaros, tvarumo, finansų, IT ar inovacijų – tiems, kurie susiduria su strategijų fragmentacija, tikslų prieštaringumu ar funkcinių strategijų atskirtimi. Tiems, kuriems nebeužtenka vien suformuluoti strategiją, o norisi ją įtinklinti ir įveiklinti dar kūrimo eigoje.

Modulio rezultatai

Baigę modulį būsite įvaldę sisteminio mąstymo principus – matysite verslą kaip tarpusavyje susijusią visumą, gebėsite analizuoti įvairius verslo modelius, atpažinti strateginius nenuoseklumus, pasitelkti naujausius DI įrankius ir kryptingai kurti vertę: tiek stiprinant vidinį veiklos nuoseklumą, tiek plėtojant išorinius ryšius visoje ekosistemoje.

Lietuvių kalba

1 semestras

2025 m. ruduo

Atsisiųsti modulio aprašą
Atsisiųsti modulio tvarkaraštį

Išsami informacija apie modulį

Apie modulį

Ką išmoksite?

Pagrindinės temos

Dėstytojai

Apie modulį

Apie modulį

Šis modulis skirtas vadovams, kurie nori peržengti fragmentišką strategijų kūrimo praktiką ir pradėti mąstyti sisteminiu mastu. Jis padeda suprasti, kodėl strategijos organizacijose dažnai veikia kaip atskiros salos, neturinčios tarpusavio jungčių. Dalyviai mokosi vizualizuoti organizacijos vertės kūrimo logiką ir įvertinti, ar jų strateginiai sprendimai iš tiesų formuoja darnią visumą. Modulis orientuotas į gebėjimą matyti visumą – organizaciją kaip gyvą, su išore susijusią sistemą, kurioje vertė kuriama ne tik dokumentuose, bet ir realiuose dialoguose bei sprendimuose. Didelis dėmesys skiriamas neformaliems tinklams ir ekosistemos matymui, o svarbiausia – gebėjimui kelti klausimus, kurie skatina giluminį mąstymą bei sprendimų kryptingumą.

Kodėl pradėti dabar?

Šiandien, kai dirbtinis intelektas gali generuoti atsakymus, didžiausia lyderių vertė slypi gebėjime kelti klausimus. Kintanti verslo aplinka reikalauja nebe linijinio mąstymo, o gebėjimo veikti lankščiai, greitai ir kompleksiškai. Tai reikalauja naujo požiūrio į strategiją – kaip į nuolat atnaujinamą procesą, o ne dokumentą. Šis modulis yra kvietimas atsisakyti pasenusio strategavimo šablono ir ugdyti sisteminį mąstymą, tinklaveiką bei gebėjimą kurti ilgalaikę vertę, orientuojantis ne tik į pelną, bet ir į tvarumą bei bendruomenių įtraukimą.

Modulyje:

Dirbtinio intelekto įrankiai (pvz., ChatGPT) strategavimui ir klausimų formulavimui
Sisteminio mąstymo metodikos
Tinklų mokslas – formalių ir neformalių organizacinių tinklų analizė
Vizualizacijos metodai: ekosistemos žemėlapių ir socialinių tinklų kūrimas
Pažangios klausinėjimo metodikos („question architecture“)
Atvejų analizės, mini simuliacijos ir praktinės sesijos
Elgsenos strategijos, įskaitant „nudging“ technikas
Tvarumo paradigma kaip strateginio vertės kūrimo ašis

Ką išmoksite?

Modulyje išmoksite:

Studentai išmoks matyti organizaciją kaip sistemą, veikiančią platesniame kontekste, ir gebės vizualizuoti jos vertės kūrimo procesus. Jie lavins įgūdžius atpažinti ne tik formalias strategijas, bet ir realias sąsajas tarp vidinių sprendimų ir išorės pokyčių. Taip pat išmoks įvertinti strategijos darnos lygį, suprasti jos elgseninius aspektus ir adaptuoti sprendimus pagal kintančią aplinką. Vienas svarbiausių gebėjimų, įgyjamų šiame modulyje – sukurti vertę per gerai suformuluotus klausimus, kurie tampa pagrindu prasmingam strateginiam dialogui ir inovatyviems sprendimams.

Pagrindinės temos

1 DALIS. Nuo linijinio prie sisteminio požiūrio: pradedame mąstyti kitaip

Įvadas ir refleksija. Kaip šiandien matome savo organizaciją? Ar gebame vizualizuoti jos „kraujotaką“, veikimo mechanizmą ir paaiškinti tai kitiems? Ar atpažįstame strategijų ir sprendimų “salas”? Kaip suvokiame išorinį tinklą, rinkų kryptis ir esminius skaičius?
Organizacijos vizija ir tikslas (angl. purpose). Pasidalytoji vertė. Vertės kūrimas organizacijoje ir už jos ribų.
Mini MBA: tradicinio strategijos kūrimo proceso pagrindai per vieną dieną (praktinės tradicinės strategijos dirbtuvės su ChatGPT).
Sisteminė verslo analizė (be ChatGPT):
1. Koks yra faktinis organizacijos verslo modelis?
2. Kaip vizualizuojama aplinkinė ekosistema? Ekosistemos žemėlapio konstravimas.
3. Kokie neformalūs žmonių tinklai egzistuoja organizacijos viduje ir šalia organizacijos? Socialinio tinklo vizualizavimas.

2 DALIS. Vertės kūrimo logika sistemose

Sistemų metodika ir idėjos: nuo teorijos iki „šokio su sistemomis“.
Finansinės ekosistemos: kaip ESG bei reguliacinis kontekstas veikia kapitalo prieinamumą?
Darbo rinkos transformacija: kaip formuoti talentų strategijas kintant darbo modeliams ir žmonių lūkesčiams?
Ko strategai gali pasimokyti iš biomimikrijos ir biologinės įvairovės dėsningumų?
Mikroekonomikos pagrindai strategams: kaip rinkų ir vartotojų elgsena formuoja vertės kūrimo logiką?

3 DALIS. Verslo modeliai ir jų derinių kūrimo praktika

Kaip atpažinti skirtingus verslo modelių tipus – platforminius, žiedinius, hibridinius ir kt.?
Tvarūs verslo modeliai: kaip kurti ilgalaikę vertę remiantis vertybėmis?
Vertybinis strategavimas ir inovacijos: naudojant verslo modelių prototipus – paruoštukus (pattern-driven innovation).
Verslo modelių banko (žinių) plėtimas.
Dirbtinis intelektas kaip strateginis partneris: kaip AI padeda kurti naujus derinius ir strateguoti tinkluose?
Organizacinės įžvalgos iš neuromokslo: kaip dvi mąstymo sistemos veikia strategiją?
Elgsenos mokslas strategijoje: kaip nudging metodai padeda keisti sprendimus be prievartos?
„Blitz case“ praktikumas: kaip greitai struktūruoti sprendimą esant informacijos pertekliui ir laiko trūkumui?

4 DALIS. Strateginių sesijų orkestravimas: klausimai, žmonės ir dirbtinis intelektas

Pokyčio motyvacijos išgryninimas: kodėl šiuo metu strateguojame? Ar tai problema (emergency), netikėta galimybė (opportunity), ar atotrūkis tarp dabarties ir vizijos (gap for excellence)?
Sprendimų galios telkimas. Scenarijų parengimas.
AI įtraukimas: kaip įtraukti dirbtinį intelektą į sprendimų ekosistemą, bet nepavesti jam kontrolės?
Strateginių sesijų dizainas. Kaip suplanuoti procesą, kuris generuoja sprendimus, o ne prezentacijas?
Tinklų ir vizualizavimo metodai sesijose: kaip kurti bendro matymo erdvę?
Klausimų architektūra: kaip formuoti galutinius klausimus, kurie išjudina mąstymą ir atveria strategines alternatyvas?
Praktinė sisteminio strategavimo sesija (2 dienos): dalyvių vedama patyriminė sesija nuo analizės iki veikimo, dalyvaujant kviestiniams ekspertams ir modulio kolegoms.

Dėstytojai

Kristina Maikštėnienė

Vadybos magistrė (MBA, Northwestern University Kellogg School of Management, JAV), finansų ekonomikos magistrė (Central European University ir University of the State of New York), informatikos mokslų magistrė (KTU Informatikos fakultetas).
Nuo 2000 m. vadovauja ISM Vadovų magistrantūros moduliams, kuria ilgalaikes, į rezultatus orientuotas įmonių vidines mokymosi akademijas, pasižyminčias integruotu sisteminiu požiūriu ir pasiekimų pamatuojamumu.
Stažavosi ir skaitė pranešimus Harvard Business School (JAV), MIT (JAV), University of Chicago (JAV), Stanford University (JAV), Yale University (JAV), University of Havana UH (Kuba), Singapore Management University (Singapūras), Fudan University (Kinija), Copenhagen Business School (Danija), University of Cambridge (JK), INSEAD (Prancūzija) ir kt. verslo mokyklose.
Sertifikuota verslo modelių inovacijų konsultantė, ATD (JAV Association for Talent Development) sertifikuota mokymų programų dizainerė. Baigė dvi ITP / ISBM verslo mokyklų dėstytojų meistriškumo programas (Kellogg, 2011; INSEAD, 2022). Šiuo metu gilinasi į strateginės ir sisteminės vadovų mąstysenos kompetencijų vystymą bei tvarumo integravimą organizacijose (sertifikatai tvarumo vadybos ir žiedinės ekonomikos srityse iš New York University ir University of Cambridge).

Virginija Poškutė

Ekonominės kibernetikos studijas baigė Vilniaus universitete. Europos socialinės politikos analizės magistro laipsnį įgijo Roskildės universitete (Danija) ir University of Bath (JK). Socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro laipsnį apgynė Vilniaus universitete, dalį doktorantūros studijų atlikusi Tilburgo universitete (Nyderlandai).
ISM Master of Science (MSc) studijų programos „Verslo tvarumo vadyba“ direktorė.
Stažavosi University of California, Berkeley (JAV), Darden Graduate School of Business (Virdžinijos universitetas, JAV), kur gilinosi į verslo etiką ir socialinę atsakomybę. Taip pat stažavosi Harvard Business School (JAV), London School of Economics (JK), Fudan University (Kinija), Singapore Management University (Singapūras), Lorange Institute of Business Zurich (Šveicarija) ir Bled School of Management (Slovėnija).
Turi tarptautinės darbo patirties Jungtinių Tautų vystymo programoje (UNDP, Lietuva), CEPS/INSTEAD institute Liuksemburge (tarptautinė magistrantūros programa „Europos socialinės politikos analizė“) ir Leuveno universitete (Belgija).
Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose (EBPO, Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos, UNDP, UNICEF, Europos Komisija ir kt.) ir nacionaliniuose projektuose ekonomikos ir socialinės politikos srityse.

Henning Breuer

Verslo ir medijų psichologijos profesorius Taikomųjų mokslų universitete – Medijų, komunikacijos ir vadybos fakultete (University of Applied Sciences of Media, Communication and Management) Berlyne. Įmonės UXBerlin – Innovation Consulting įkūrėjas, konsultuojantis žinomas Europos įmones ir viešąsias organizacijas inovacijų strategijos, tvaraus verslo dizaino ir klientų įžvalgų srityse.
Pagrindinio modulio vadovėlio autorius (Lüdeke-Freund, F., Carroux, S., Joyce, A., Massa, L., & Breuer, H. (2022). Sustainable business model design: 45 patterns). Kartu su kolegomis sukūrė Sustainable Innovation Practices Toolkit – priemonių rinkinį, skirtą skatinti inovacijas organizacijose.
Dirbo su Deutsche Telekom Innovation Laboratories, kur vystė organizacines ateities prognozavimo ir įmonių plėtros kompetencijas, kelerius metus ėjo laikinojo tyrimų ir vartotojų inicijuotų inovacijų padalinio vadovo pareigas.
Kaip vizituojantis profesorius ir tyrėjas dirbo Waseda universitete (Tokijas), Čilės universitete (Santjagas) ir Taikomųjų mokslų universitete Potsdame, kur tyrė sąveikos dizaino ir mokymuisi palankios aplinkos tematikas.
Aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, skaito pranešimus tvaraus verslo modelių dizaino, inovacijų kultūros ir strateginio prognozavimo temomis.

Valdonė Darškuvienė

Socialinių mokslų (ekonomikos) daktarė (Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas), habilituota daktarė (Vytauto Didžiojo universitetas).
Finansų profesorė, turinti daugiau kaip 30 metų patirtį verslo ir finansų ekosistemoje. Specializuojasi įmonių finansų, kapitalo struktūros, bendrovių valdysenos, socialinės atsakomybės, šeimos verslų, fintech ir tvarumo temose. Aktyviai dirba su verslo organizacijomis kaip tyrėja, dėstytoja ir konsultantė.
Jos publikacijos, pagrįstos bendrais mokslinių tyrimų projektais su partneriais iš Londono ekonomikos mokyklos (LSE), Freie-Universitat Berlin, Kopenhagos verslo mokyklos (CBS), Corvinus universiteto ir kt., buvo publikuotos tarptautinėse monografijose, moksliniuose straipsniuose, ES politikos dokumentuose, įskaitant Eurofound PEPPER ataskaitas, EFES pozicijos dokumentą.
Aktyvi tarptautinių mokslinių tyrimų tinklų ir partnerysčių narė. Nuo 2021 m. ji yra EK GD programų komiteto, atsakingo už specialią programą, įgyvendinančią Europos Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą – Marie Skłodowska-Curie Actions (MSCA) patariamosios grupės narė, šalies ekspertė. Lietuvos mokslo tarybos ekspertė, Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ iniciatorė (2016), jos iniciatyvinės grupės narė.

Jonathan Boyd

Gimė netoli Toronto (Kanada). Įgijo politologijos bakalauro laipsnį (su biologijos pakraipa) McMaster universitete ir politinės teorijos magistro laipsnį Western Ontario universitete.
Karjerą pradėjo dirbdamas Toronto dienraštyje reklamos skyriuje, vėliau studijavo tarptautinius santykius ir apgynė daktaro disertaciją St Andrews universitete (Škotija) – trečiajame seniausiame anglų kalbos universitetų pasaulyje.
Po doktorantūros trumpai dirbo Centre for Global Constitutionalism (St Andrews), vėliau dėstė Reading universitete (Londonas). Nuo 2015 m. dėsto ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Dėstomi dalykai: tarptautiniai santykiai, politinės minties istorija, makroekonomika, mikroekonomika.
Reguliariai dėsto Londone: James Madison University užsienio programoje (Britų medijos ir politikos kursas), University of Connecticut Business School (Žmogaus teisių kursas), Catholic University of America (Britų ir Europos politikos kursas).
Aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose: Challenges of Europe (Kroatija), International Studies Association (Torontas, San Franciskas), Universidade de Évora (Portugalija), British International Studies Association (Edinburgas, Mančesteris), Workshops in Political Theory (Mančesteris), VIII Congreso de nuestra Asociación (Valensija, Ispanija).

Bernadeta Goštautaitė

Vadybos docentė ir tyrėja ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, turinti daugiau nei 15 metų patirties dėstymo, konsultavimo ir tyrimų srityse.
Aktyviai dirba su organizacijomis žmogiškųjų išteklių valdymo, darbuotojų įsitraukimo, motyvavimo ir organizacinės kultūros klausimais. Konsultuoja viešojo ir privataus sektoriaus įmones, remdamasi moksliniais įrodymais grįstais sprendimais.
Praktinė ekspertinė sritis – darbo jėgos senėjimas: tyrinėja vyresnio amžiaus darbuotojų patirtį, tarpinių kartų santykius, amžiaus įtrauktį darbo aplinkoje bei ilgėjančios karjeros iššūkius.
Publikuoja straipsnius tarptautiniuose mokslo žurnaluose, aktyviai dalyvauja ES finansuojamuose tyrimų projektuose ir tarptautinėse akademinėse konferencijose.
Dėsto kursus organizacinės elgsenos, žmogiškųjų išteklių vadybos ir lyderystės temomis, vadovauja doktorantams.
Stažavosi Roterdamo Erasmus universitete (Nyderlandai), Stokholmo universitete (Švedija) ir kituose tarptautiniuose tyrimų centruose.
Vadybos krypties daktarė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas), įgytas aukščiausias akademinis pasirengimas derinamas su praktiniu poveikiu verslo sprendimams.

Dalia Bagdžiūnaitė

Mokslų daktarė vartotojų neuromokslo srityje (PhD, Copenhagen Business School / Center for Decision Neuroscience, Danija), Magistrė (MSc, Copenhagen Business School, Danija), stažavosi Brain and Creativity Institute University of Southern California (JAV).
Dalia yra elgesio mokslų ekspertė, konsultantė, lektorė, turinti beveik dešimt metų darbo patirties akademiniame, verslo ir viešajame sektoriuose. Savo tyrimus pristatė pirmaujančiose akademinėse konferencijose (The Convention of Association for Psychological Science, USA, NeuroPsychoEconomics, EMAC).
Vienas iš jos tiriamųjų darbų buvo aprašytas „Forbes”, o doktorantūros projektas nominuotas „Neurotalent 2015.
Dalia yra elgesio laboratorijos Lietuvoje koordinatorė ir tinklo narė. Vyriausybės strateginės analizės centre ji kūrė, koordinavo ir pilotavo viešosios politikos laboratoriją - Policy Lab, kuri naudoja elgesio mokslo ir dizaino metodus sprendžiant socialinius klausimus, kuriant transformuojančius, į žmogaus poreikius orientuotus viešosios politikos sprendimus.
Šiuo metu Dalia dirba „Vinted“ kaip naudotojų patirties tyrėja, dėsto neurolyderystės - sprendimų priėmimo neuromokslo, įpročių formavimo temomis.

Kaip veikia Vadovų Magistrantūra (MM)?

1.

Identifikuok žinių poreikį

2.

Pasirink modulį

3.

3 moduliai + MBD = Magistro diplomas

4.

Rinkis kitus modulius ir tęsk mokymąsi visą gyvenimą